Ar Jūs esate tikintis?

Ar Jūs tikintis? Paprastai išgirdę tokį klausimą žmonės jį sieja su religija. Šiais laikais, kai mokslas ištyrė žemę kiaurai ir išilgai, kosmonautai pakilo į kosmosą, bet, deja, nei pragaro, nei rojaus niekas neaptiko, daug kam sunku tikėti tuo, ką pasakojo "močiutės". Bet ar iš tiesų mokslo pažanga mus turėtų versti mažiau viskuo tikėti? Ar ne laimingesni buvom, kai vaikystėje tikėjom Kalėdų seneliu? Man tai buvo smagu:) Aš ir dabar tikiu, ir jis pas mane ateina. Žinoma, laikai, kai mes naiviai galėjome tikėti, jog kažkur danguje sėdi mus kontroliuojantis, kiekvieną žingsnį stebintis, baudžiantis ar apdovanojantis "žilabarzdis senis", jau tikrai praėjo.
Bet ar tikrai tie, kurie šiandien yra dievobaimingi, sakosi, esą labai tikintys, iš tiesų tokie yra? Tai, ką dažniausiai girdžiu iš "tikinčių" žmonių, labiau suprantu, kaip tikėjimo dogmą, labiau kaip neteisingai suprastus dalykus. Tebūnie taip, kaip tikite (Mt 9, 29). Visiškai pritariu šiai minčiai iš Biblijos. Ar imsimės ką nors daryti netikėdami? Man tikėjimas įkvepia optimizmo, skatina veikti ir siekti to, kuo tikiu.
Taigi galima pasidaryti išvadą: Tikėkime.... ir viskas bus OK. Šią situaciją noriu iliustruoti anekdotu, kurį išgirdau dar vaikystėje.

Vienas suvalkietis eina į bažnyčią ir prašo Dievo:
-Dieve, padėk man laimėti aukso puodą.
Taip eina jau ilgiau nei metus. Vieną dieną rojuje Šv. Petras prieina prie Dievo ir sako:
-Dieve, šis suvalkietis jau daugiau nei metus Tavęs prašo padėti.
-Taip, girdžiu - atsako Dievas
-Na tai gal Tu jau jam padėk - nedrąsiai pasiūlo Šv. Petras.
-Žinai, aš jam tikrai padėčiau, bet kaip jam pasakyti, kad jis nusipirktų nors vieną loterijos bilietą?

Taip. Mūsų tikėjimą turi lydėti konkretūs veiksmai. Veiksmai, kurie mus artina prie tikslo, kuriuo mes tikime. Tikėjimas, tuo ko siekiame yra labai svarbus, bet be jį atitinkančių veiksmų jis yra bevertis. Melsdami Dievo sveikatos, bet kiekvieną dieną nuodydami save tabaku, alkoholiu ar panašiais kvaišalais, vargu ar jos gausime? Taip pat ir atvirkščiai - jei sieksime tikslų, kuriais netikime, tai greičiausiai sustosime net nepradėję.

Ir pabaigai noriu pasakyti, kad į klausimą "Ar Jūs tikintis?", drąsiai galite atsakyti TAIP. Henry Ford'as yra pasakęs: "Jeigu manote, kad galite, ar manote, kad negalite, - yra taip kaip manote." Jei Jūs sakote, kad netikite sėkme, tai reiškia, kad Jūs tikite nesėkme, o mūsų tikėjimą paprastai lydi atitinkami veiksmai. Deja būna taip, kad mūsų norai nesutampa su mūsų tikėjimu. Matyt tas suvalkietis iš anekdoto tik norėjo, kad Dievas jam padėtų, bet tikėjo, kad Jis jam nepadės :)

Laimingas gyvenimas prasideda nuo tikėjimo, kad esame verti laimės. (John Marks Templeton)

Skaityti ar neskaityti? Štai kur klausimas..

Nors, praėję 2008 metai ir paskelbti skaitymo metais, visgi nereikės toli ieškoti, norint sutikti žmogų, kuris neskaito knygų. Šiais informacijos laikais, kai greitas gyvenimo tempas, dažnas randa pasiteisinimą: "Knygai perskaityti reikia daug laiko", "Nespėju, aš ir taip užsiėmęs", o dar geriau, "Nesamonės, knygose teorija, realiame gyvenime taip nebūna, geriau jau pažiūrėti televizorių, o jei paskaityti, tai kokį bulvarinį skaitalą" :)

Ar teko girdėti apie tai, kuo skiriasi pasaulio sėkmingieji nuo eiliniu pasaulio žmonių? Vienas iš išskirtinių bruožų, kad jie visi labai daug skaito, dauguma jų turi didžiules bibliotekas. Galite sakyti, kad jie turtingi, ir todėl gali įsigyti daug knygų ir turi laiko jas skaityti. Bet gal jie todėl ir turtingi, kad kažkada daug skaitė ir ieškojo atsakymų į jiems rūpimus klausimus.

Aš galvoju, kad knygose yra sudėta ilgaamžė patirtis, sudėtos žmonių istorijos ir mums reikia džiaugtis ir vertinti tai, kad šiandien visą tai mes galime perskaityti. Be to skaitymas, tai vienas geriausių būdų plėsti savo akiratį, gauti naujų žinių, pasisemti įkvėpimo, bei gauti peno smegenims :)

Kartą rašytojas Rėjus Brendberis (Ray Bradbury) yra pasakęs: "Yra blogesnių nusikaltimų negu knygų deginimas. Vienas iš jų neskaityti jų."

Bet vienu aspektu galiu sutikti ir su teigiančiais prieš knygų skaitymą. Knygų skaitymas atima daug laiko. Kartais tą laiką galėtum praleisti su artimais žmonėmis, vaikais ar skirti poilsiui po įtemptos darbo dienos.

Ką daryti? Kad ir knygas galėtumėme skaityti, ir šeima, bei kiti artimi žmonės liktų nenuskriausti. Vienas iš garsiausių sėkmės mokytojų Bodo Schafer'is, rekomenduoja pirma perskaityti knygą apie greitąjį skaitymą.

Šiandien mes turime unikalią galimybę išmokti racionaliai skaityti ir padidinti savo skaitymo greitį net 5 kartus, pas patį, tikriausiai nesuklysiu sakydamas, geriausią skaitytoją, sėkmės mokytoją, kurio asmeninėje bibliotekoje daugiau nei 4000 knygų, Algirdą Karalių.

Baigdamas šį straipsnį, noriu pakviesti registruotis į seminarą, kuris vyks:
Data: 2009 m. birželio 13d.
Vieta: Best Western Vilnius (Konstitucijos pr. 14)
Laikas: 13:00 -17:00.
Seminaro programa:
1. Kaip mes skaitome?
2. Trys testai Jums:
a) nustatantis skaitymo greitį
b) nustatantis medžiagos įsisavinimo kokybę
c) nustatantis įsiminimo kiekį
3. Kokias klaidas mes darome skaitymo metu?
4. Racionalaus skaitymo principai.
5. Kaip nustatyti skaitymo tikslus?
6. Kaip parinkti atitinkantį skaitymo tikslams metodą?
7. Optimali resursinė būsena: kaip paruošti smegenis produktyviam darbui?
8. Penki skaitymo metodai:
a) susipažinimas su tekstu
b) atranka
c) išsiaiškinimas
d) detalizavimas
e) reziumė

Investicija: Tik 149 Lt.

Daugiau informacijos http://www.algirdaskaralius.lt/
Registracijos anketa čia.
Iki susitikimo Racionalaus skaitymo seminare...

Ginčuose gimsta tiesa...

Tik ginčuose gimsta tiesa. Kiekvienas manau esate girdėjęs tokį posakį? Pasakykite, kad tokio posakio nėra ir mes pradėsime ginčytis. :) Ir, ar tada gims tiesa? Ir kuris iš tiesų bus teisus? Jei aš girdėjau tokį posakį, vadinasi esu teisus, jei Jūs negirdėjote taip pat esate teisūs.

Paveikslėlis su besisukančiu moters siluetu yra testas išsiaiškinti, kuris smegenų pusrutulis pas Jus yra dominuojantis. Dešinysis (vaizduotė) ar kairysis (logika). Vieni mato moters siluetą besisukantį pagal laikrodžio rodyklę (dominuoja dešinysis), kiti prieš laikrodžio rodykle (dominuoja kairysis).

Bet aš jį įdėjau visai ne tuo tikslu. Įsivaizduokite, Jūs nežinote, kam reikalingas paveikslėlis, o tiesiog Jūsų paklausia, į kurią pusę sukasi moters siluetas, šalia yra dar keletas žmonių, kuriems užduodamas tas pats klausimas. Vieni mato moters siluetą besisukantį pagal laikrodžio rodyklę, kiti prieš. Ir kas dažniausiai nutinka. Puolate ginčytis, kiekvienas nori įrodyti savo tiesą, kuria kryptimi sukasi moters siluetas, visi be reikalo išlieja daug emocijų ir visiškai bereikalingai išnaudoja energiją. O kur tiesa? Tai visgi, kuria kryptimi sukasi moters siluetas? O gal atsirado žmogus, kuris mato vyro siluetą?

Žiūrėkime toliau... Ginčo įkarštyje sužinote kokia šio paveikslėlio paskirtis. Suprantate tai, kad Jūsų aplinkoje žmonės paveikslėlį suvokia kitaip, kitu smegenų pusrutuliu. Ginčas ir išlietos emocijos tampa beprasmiais.

Ką norėjau tuo pasakyti? Manau, kad gyvenime yra daug situacijų, kur mes situaciją suvokiame kitu kampu, nei mus supantys žmonės. Skirtingai suvokiame ne vien dėl dominuojančio pusrutulio, bet ir skirtingos patirties, vertybių, auklėjimo, religinių nuostatų, įsitikinimų ir pan. Todėl manau, ginčai yra beprasmiai. Geriausias būdas laimėti ginčą - nesiginčyti. Laimėkite visi. :)

Daiktus mes matome ne tokius kokie jie yra, bet greičiau kokie esame patys. (Anais Nim)