gegužės 12, 2010

Nustok nerimauti!

Ech.. tas nerimas. Atrodo diena prasidėjo sklandžiai ir štai žinia, įvykis, kuris viską pakeitė. Pulsas padidėjo, krūtinėje plazda širdis kaip patrakusi, nieko nesinori imtis, o jei ir imiesi, tai viskas krenta iš rankų. Negana to, galvoje sukasi scenarijus, kaip viskas bus blogai, kaip ilgai tai tęsis, ir kaip nieko negali pakeisti, o galų gale, susirandi daugybę faktų, kad pats esi dėl to kaltas.
Gal būt aš viską labai suaštrinau ir sutirštinau spalvas. Bet pats nerimo scenarijus, iš esmės yra toks, tik intensyvumas skiriasi. Jei trumpai apibrėžti, tai nerimas - yra reakcija į išorinį pavojų, sužeidimą, kurio tikimės, kurį numatome. Faktas tas, kad nerimas yra sukuriamas tik mūsų prote, tai tik mūsų lakios vaizduotės vaisius apie tai, kas dar neįvyko ir greičiausiai niekada neįvyks. O netgi ir tuo atveju, jei įvyks, kolkas tariami ateities faktai, tai viskas bus kitaip, nei nerimo metu sukasi mūsų galvoje.
Taigi, galime prieiti prie išvados, kad nerimauti tikrai neverta, juk pats nerimo procesas nieko nepakeičia, jo nauda tik ta, kad mes gauname signalą apie galimą pavojų. O neigiamos nerimo pasekmės kur kas didesnės. Nerimas demobizuoja mūsų veiklumą, sunkiau susikoncetruojame, praradę koncentraciją padarome klaidas, tai savo ruožtu vėl sukelia papildomą nerimą, kaip tas klaidas ištaisyti. Patenkame į užburtą ratą. Iš jo pabėgti vienintelis kelias - nustoti nerimauti!
Lengva pasakyti "nustoti nerimauti" - sunku padaryti. Toliau pateiksiu keletą patarimų, kuriuos taikydamas, galėsi vis geriau ir geriau tvarkytis su nerimu.
Kaip jau minėjau, nerimas - yra reakcija į išorinį pavojų. Pirma įvykis įvyksta išorėje, tada mes į jį sureaguojame. Būtent toji reakcija ir yra nerimas, ne įvykis, o tavo reakcija yra nerimas. Bet tarp įvykio ir reakcijos yra trumputis laiko tarpas, kuris, pasak mokslininkų, trunka iki pusės sekundės. Toje vietoje, yra tavo pasirinkimas. Jis vyksta automatiškai, priklausomai nuo tavo ankstesnių išgyvenimų, nuo ankstesnės tavo patirties. Jei esi pratęs nerimauti, automatiškai reakcija - nerimas.  
  • Pasakyk sau STOP. Vos tave užpuolė nerimas, tai įvyko automatiškai ir tu negalėjai to suvaldyti, priimk tai. Tada sakyk sau STOP. Nukreipk mintis nuo įvykio. Gali padaryti iš vis kokią nesamonę, tai padės tau nukreipti mintis nuo įvykio ir tave atpalaiduos.
  • Įvertink situaciją. Įvertink situaciją iš šalies, be emocijų.
  • Paieškok faktų (užduok sau keletą klausimų):
    • Ar tikrai visi faktai liudija, kad būtinai turi atsitikti taip, kaip aš galvoju? Sutik su tuo, kad labai maža tikimybė, jog tokia pati situacija pasikartos antrą kartą. Gal būt dabartinėje situcijoje yra kažkokia detalė, kuri pakeis įvykių seką?
    • Jei tai ir atsitiks - ar tikrai įtakos visą mano gyvenimą? Gal būt nerimas kyla dėl siauros gyvenimo srities. Ir net jei tai ir įvyks, tai nebus labai reikšminga tavo gyvenimui.
    • Ar aš galiu įtakoti, kad taip neįvyktų? Gali būti, kad ką bedarytum, tai visiškai nuo tavęs nepriklauso ar tai įvyks, ar ne. Todėl neverta bandyti pakeisti to, ko pakeisti neįmanoma, pats toks bandymas sukelia nerimą.
    • Ar tikrai tai tęsis labai ilgai? Pagalvok, kad bet kokiu atveju tai praeis. Net jei tai ir įvyks, gali būt žinai, kada tai baigsis.
    • Ar man naudinga nerimauti? Pasvarstyk, ką gali padaryti nerimaudamas ir ką padarytum jei būtum susikoncentravęs ir ramus. Tikrai daug naudingiau išlikti ramiam.
    • Jei įmanoma, susikurk veiksmų planą, ką darysi jei taip ir atsitiks. Tolimesnių veiksmų žinojimas tave perkels iš nežinomybės į tvirtą poziciją. Žinodamas ką daryti, nesėkmės atveju, pasijusi ramesnis.
  • Patikėk! Prognozė visuomet yra liūdnesnė nei realybė. (Net jei taip nėra, pagalvok, gal patikėti tiesiog naudinga :))
Naudokis šiais patarimais ir laikui bėgant pajusi, kad automatinė reakcija į aplinkos įvykius vis rečiau sukelia nerimą. Sėkmės TAU!
 
Žmonėms kelia nerimą ne tam tikri dalykai, bet požiūris į juos. (Epiktetas)