balandžio 27, 2009

Ar verta pykti?

Ar teko kada nors pykti? Žinoma! Tikriausiai nevertėjo nei klausti :). Visi mes kartais pykstame. Kažkas mus supykina, netenkina kito žmogaus elgesys, kartais, net pykstame patys ant savęs. Pyktis kartais būna tylus, o kartais liejasi per kraštus. Ar iš tiesų pykdami mes ką nors pasiekiame? Na bent jau aš ne :). Pyktis - tai gynybinė reakcija, o ginuosi tada, kada jaučiuosi silpnas. Konfliktinėse situacijose, kol nepykstu, tai kontrolė mano rankose, vos tik mane užvaldo pyktis, tuoj valdžią atiduodu kitam. Visą mano energiją "suvalgo" pyktis, sunku blaiviai mąstyti. Taigi net ginčo metu pyktis yra priešas ir tikrai nepadės, padeda būtent (ne)pyktis.
Mokslas yra įrodęs, kad ilgalaikis pyktis sukelia įvairias ligas. Dėl pykčio prarandame entuziazmą, atiduodame daug energijos. Ir galų gale, ką mes pasiekiame pykčiu? Ar verta pykti? Gal geriau būtų susitarti? Ir išvis, kam pykti, jei vistiek kada nors atleisi? Tai geriau neprarasti laiko, atleisti čia ir dabar. Nereikės eikvoti energijos ir šią akimirką jau galėsite būti laimingi. Bodo Schafer knygoje "Nugalėtojų principai" sako "Nieko nėra kvailiau, kaip pykti ant žmonių, kuriems tai visiškai vis tiek". Iš tiesų juk pyktis tai Jūsų. Gali būti, kad dabar ant manęs kažkas pyksta, o aš apie tai net nežinau :)
Bet būna situacijų, kai aplinkybės susiklosto taip, kad rodos neįmanoma nepykti. Aplinkoje, kur tik pasisuksi vieni stimulai pykti. Čia "surūgusi" pardavėja blogai atmetė grąžą, čia nemandagus vairuotojas sukėlė avarinę situaciją, kolegos darbe nukišo parkerį, grižai namo, o čia dar vaikas išpylė gėrimą, žmona nusūdė vakarienę ar vyras perėjo su batais švariu kilimu. Košmaras... Ir kokią geriausia reakcija į tai? Pyktis? Bet jis niekam neįdomus. Jis kenkia tik pykstančiajam. Tarp visų šių stimulų ir atsako į juos, yra tuščia erdvė, kuri priklauso JUMS. Ji vadinama ATSAKOMYBĖ (na apie tai kitą kartą), bet čia Jūs ir galite pasirinkti. Rinkitės (ne)pykti - nes tai Jūsų atsakomybėje ir tai geresnis pasirinkimas, aš tikiu tuo.

"Pyktis yra vėjas, kuris užpučia proto šviesą" (Robertas Greenas Ingersollas)

2 komentarai:

  1. Kiekvienas asmuo, ateinantis į mūsų gyvenimą, atsiranda jame kaip tik tuo metu, kai mums labiausiai reikia perprasti pamoką, kurios jis atėjo išmokyti. Esu tikra, Donatai, jog Tavo tikslas bei tai, ką Tu atiduodi kitiems žmonėms, netrukus atneš stulbinančių rezultatų. Tu tiesiog privalai būti pastebėtas... Sėkmės to siekiant!Džiaugiuosi, kad po tiek metų - sugebi mane stebint:)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tikiuos pakvietimo i vizualini tavo seminara.

    AtsakytiPanaikinti